Drėgmės pralaidumo bandymas naudojamas įvertinti audinio gebėjimą tam tikromis sąlygomis perduoti vandens garus. Drėgmės pralaidumo puodelis, kuriame yra sausiklio arba vandens, užsandarintas audinio pavyzdžiu, dedamas į sandarią aplinką, kurioje nustatyta temperatūra ir drėgmė. Drėgmės pralaidumo koeficientas ir drėgmės pralaidumas apskaičiuojami pagal drėgmės pralaidumo taurelės (įskaitant mėginį ir sausiklį arba vandenį) masės pokytį per tam tikrą laiką. Drėgmės pralaidumo koeficientas reiškia vandens garų masę, vertikaliai praeinančių per mėginio ploto vienetą per tam tikrą laiką tam tikromis temperatūros ir drėgmės sąlygomis iš abiejų pusių, išreikšta gramais kvadratiniam metrui per valandą [g/(m²·h)] arba gramais kvadratiniam metrui per 24 valandas [g/(m²·24h)]. Drėgmės pralaidumo koeficientas reiškia vandens garų masę, vertikaliai praeinančių per vienetinį mėginio plotą per tam tikrą laiką tam tikromis temperatūros ir drėgmės sąlygomis iš abiejų pusių, esant vandens garų slėgio skirtumui, išreikštam gramais kvadratiniam metrui paskaliui per valandą [g/(m²·pa·h)].
Didesnės abiejų rodiklių reikšmės rodo geresnį audinio pralaidumą drėgmei. Pagrindinis skirtumas tarp GB/T12704.1–2009 „Tekstilės - Drėgmės pralaidumo bandymo metodai - 1 dalis: Higroskopinis metodas“ ir GB/T12704.2–2009 „Tekstilės -“ yra „Drėgmės pralaidumo - prasiskverbimo į tirpalą bandymo metodai“. Taikant higroskopinį metodą, sausiklis dedamas į prasiskverbimo indą, o taikant išgarinimo metodą - distiliuotas vanduo. Garinimo metodas toliau skirstomas į vertikalios taurės metodą ir apversto puodelio metodą; apversto puodelio metodas taikomas tik vandeniui atspariems ir kvėpuojantiems audiniams. Aukščiau minėtuose standartuose yra keletas sandarios aplinkos temperatūros ir drėgmės sąlygų parinkčių. Todėl naudojant tą patį bandymo metodą tam pačiam mėginiui, skirtingomis temperatūros ir drėgmės sąlygomis bus gauti skirtingi rezultatai.
Mankštinantis išskiriamas didelis prakaito kiekis, o lauko veikla neišvengiamai apima vėją ir lietų. Tai yra prieštaravimas: kūnas turi sugebėti neleisti lietui ir sniegui permirkti, o taip pat veiksmingai pašalinti prakaitą. Laimei, žmogaus kūnas išskiria vandens garus vienos-molekulės būsenoje, o lietus ir sniegas yra susikaupę skysčio lašeliai, kurių dydžiai labai skiriasi.
